Žmonės! Kai išmuš valanda, kada pagal dieviškąją valią Žemėje turės įvykti apsivalymas ir atskyrimas, atkreipkite dėmesį į Jums pažadėtuosius, iš dalies nežemiškus, ženklus danguje!
Tuomet nesileiskite suklaidinami tų žmonių ir bažnyčių, kurios jau seniai atsidavusios Antikristui. Liūdna, kad net bažnyčios iki šiol nežinojo, kur jos turėjo ieškoti to Antikristo, kuris juk jau taip seniai veikia tarp žmonių. Tereikėjo bent kiek būdrauti ir jos turėjo tai suprasti! Kas gi gali elgtis antikristiškiau nei tie, kurie anuomet kovojo prieš patį Kristų ir galiausiai Jį nužudė! Kas galėtų baisiau, o taip pat ir aiškiau pasireikšti kaip Kristaus priešai!
Tai buvo žemiškosios religijos nešėjai ir atstovai, kuriems tikrasis mokymas apie Dievą, apreikštas Dievo Sūnuje ir per Jį, jų pačių formuojamai konstrukcijai netiko. Tikroji Dievo žinia juk ir negalėjo su ja derėti, kadangi aukšto žemiško rango dvasininkų formuojama konstrukcija buvo orientuota į įtaką Žemėje, žemiškąją valdžią ir plėtimąsi.
Tuo jie gana aiškiai įrodė, kad tarnavo žmogiškajam protui, kuris nukreiptas tik į žemiškas žinias, žemiškąją valdžią, yra priešiškas viskam, kas yra už žemiškojo suvokimo ribų, ir tam kliudo! Kadangi Dievas, kaip ir visa, kas dvasiška, yra visiškai už žemiškojo proto pažinimo ribų, tai būtent protas ir yra vienintelis tikrasis kliuvinys! Todėl pagal savo prigimtį jis yra visko, kas dieviška ir dvasiška, priešas!
Iš to logiškai išplaukia, kad kartu su juo ir visi žmonės, kurie pripažįsta savo protą viršiausiu ir aukščiausiu, siekia formuoti tik jo pagrindu!
Ano meto religijos nešėjai dėl Dievo Sūnaus mokymo bijojo prarasti įtaką liaudžiai. Kaip šiandien visi žino, tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jie siekė skleisti šmeižtą apie Kristų ir galiausiai nužudė Dievo Sūnų. Prie kryžiaus kaip Dievo niekintoją jie prikalė tą, kurį žmones šviesti pasiuntė tas pats Dievas, kurio tarnais jie dėjosi esą!
Iš tiesų kaip menkai jie pažino tą Dievą ir Jo valią, kuriam esą tarnavo, kaip jie norėjo įtikinti žmones, kurio garbei, žemiškai Jį gindami, Dievo Sūnų, Dievo Pasiuntinį… jie nužudė!
Tai pasirodė besanti pražūtinga pasekmė to, kad jie buvo savo žemiškojo proto vergai, kuris taip kovojo tik dėl savo įtakos. Jie atsidavė ir tapo budeliškais Antikristo įnagiais, tylomis savo viduje pastatę jam sostą. Kadangi šitaip jie tenkino žmogiškas silpnybes – puikybę, pasipūtimą, savo tuštybę.
Tam, kas laukia aiškesnio įrodymo, neįmanoma padėti; juk nieko labiau priešiško Kristui, Dievo Sūnui, ir jo žodžiams neegzistuoja! O Antikristas juk reiškia kovojantį prieš Kristų, prieš žmogaus išganymą per Dievo Žinią. Žemiškasis protas juos tam kurstė! Būtent jis, nuodingas Liuciferio auglys, yra pastarojo įnagis, tapęs žmonijai pačiu pavojingiausiu!
Dėl to toks neproporcingas žmogiškojo proto kultivavimas kadaise išaugo į prigimtinę žmogaus nuodėmę! Tačiau už viso to stovi ne kas kitas kaip Liuciferis, pats Antikristas! Jis yra tas, kuris galėjo per žmones iškelti savo galvą! Jis, vienintelis iš tiesų Dievui priešiškas! Antikristo vardą jis pelnė dėl priešiškos kovos prieš Dievo Sūnaus misiją. Niekas kitas nebūtų turėjęs tokios jėgos ir galios, kad taptų Antikristu.
Liuciferis savo kovoje prieš Dievo Valią Žemėje naudojasi ne vienu žmogumi, bet beveik visa žmonija, kurią jis tuo veda į pražūtį nuo pasireiškiančios dieviškosios rūstybės! Kas negali suvokti šito, to paties akivaizdžiausio dalyko, kad Antikristu galėjo tapti tik pats Liuciferis, drįstantis stoti prieš Dievą, tam niekada nepavyks suprasti nieko iš to, kas vyksta už grubiosios materijos, kitaip tariant už grynai žemiškosios sferos, ribų.
Ir kaip buvo anuomet, taip yra dar ir šiandien! Net kur kas blogiau. Ir šiandien daugelis religijų atstovų nusiteikę itin įnirtingai kovoti, kad išlaikytų iki šiol taikytas žemiškąsias proto taisykles šventyklose ir bažnyčiose.
Būtent tas žmogiškasis protas, varžantis bet kokį tauresnį jutimą, yra vienas pavojingiausių Liuciferio veisinių, kuriuos jis galėjo paskleisti žmonijoje. Tačiau visi proto vergai iš tiesų yra Liuciferio tarnai, kuriems tenka dalis kaltės dėl to, kad per tai žmoniją neišvengiamai ištiks siaubingas krachas!
Bet kadangi nė vienas žmogus nieškojo Antikristo apraiškų prote, jo plėtimasis neregėtu mastu buvo tuo lengvesnis! Liuciferis triumfavo; mat tokiu būdu jis atskyrė žmoniją nuo bet kokio suvokimo to, kas plyti už grubiosios materijos ribų. Nuo tikrojo gyvenimo! Nuo tos vietos, kurioje tik ir prasideda sąlytis su tuo, kas dvasiška, kas veda į Dievo artumą!
Tokiu būdu jis įsitvirtino šioje Žemėje, kaip Žemės ir didžiosios žmonijos dalies valdovas!
Tad nenuostabu, kad jis galėjo prasiskverbti iki pat altorių, o žemiškųjų religijų atstovai, taip pat ir krikščioniškųjų Bažnyčių, turėjo tapti jo aukomis. Juk ir jie laukia Antikristo tik prieš apreikštąjį Teismą. Šiuo požiūriu didysis apreiškimas Biblijoje, kaip ir daugelis kitų dalykų joje, iki šiol liko nesuprastas.
Apreiškimas skelbia, kad prieš teismą Antikristas iškels savo galvą! O ne tai, kad jis tik tuomet ateis! Jeigu ten buvo pasakyta, kad jis iškels savo galvą, tai vis tik rodo, kad jis jau turi būti čia, o ne tai, kad jis dar tik ateis. Jis bus savo valdžios viršūnėje netrukus prieš teismą – štai kas tuo pasakyta!
Jūs, dar netapę dvasiškai kurti ir akli, išgirskite šį perspėjimo šauksmą! Bent kartą nepagailėkite pastangų ir patys labai rimtai tai apmąstykite. Jei šiuo klausimu ir toliau laikysitės jums patogios pozicijos, patys pasmerksite save pražūčiai!
Jei nuo nuodingos gyvatės guolio nukeliama ją dengianti uždanga ir taip ji staiga supranta esanti aptikta, ji, savaime suprantama, mėgins pulti tą beatodairišką ranką, kad įgeltų.
Ne kitaip ir čia. Matydamas esąs aptiktas, Antikristas per savo tarnus tuoj ims priešgyniauti, demaskuojamas jis klyks ir išbandys viską, kas tik įmanoma, kad išsilaikytų soste, kurį žmonija jam noriai pasiūlė. Bet visa tai jis gali daryti tik per tuos, kurie jį savyje garbina.
Todėl nuo šiol, kai prasideda kova, akylai stebėkite savo aplinką! Būtent iš to klykimo pažinsite juos tuo aiškiau – kiekvieną, kuris yra jo pusėje! Nes pastarieji ir vėl, kaip kadaise, gyvens bijodami tyros Tiesos, būdami priešiški!
Antikristas ir vėl, konvulsiškai grumdamasis, bandys išlaikyti savo įtaką Žemėje. Atkreipkite dėmesį į jo neobjektyvumą ginantis ir puolant; nes ir vėl jis veiks vien šmeiždamas, įtarinėdamas, kadangi jo šalininkai nieko kito neįstengia. Stoti Tiesos akivaizdon ir ją paneigti yra neįmanoma.
Tad Liuciferio tarnai kovos su Dievo Pasiuntiniu taip pat, kaip kadaise su Dievo Sūnumi!
Ten, kur būna tokių mėginimų, būkite budrūs; nes taip tokie žmonės nori tik apsaugoti Liuciferį, kad išlaikytų jo viešpatavimą Žemėje. Ten – tamsos židinys, net jei išoriškai tie žmonės įpratę vilkėti šviesų žemišką apdarą, net jei jie yra bažnyčios tarnai.
Nepamirškite to, kas įvyko tuomet, kai Dievo Sūnus buvo Žemėje, bet atminkite, kad šiandien vis dar tas pats Antikristas su daug didesniu šalininkų būriu stengiasi išlaikyti viešpatavimą žemėje, išvengti sunaikinimo, ir toliau temdyti tikrąją Dievo Valią.
Todėl akylai stebėkite visus ženklus, kurie yra išpranašauti! Kiekvieno laukia paskutinis apsisprendimas. Išsigelbėjimas arba pražūtis! Nes šį kartą tai yra Dievo Valia, kad žlugtų viskas, kas dar kartą drįs prieš ją sukilti!
Bet koks aplaidumas šioje srityje taps jums nuosprendžiu! Ne virš bažnyčios bus Dievo ženklai, ne aukšto žemiško rango dvasininkas turės patvirtinimą, kad jis yra Dievo Pasiuntinys! Bet tik tas, kuris neatsiejamai susietas su ženklais, ir todėl juos gyvus ir švytinčius nešasi su savimi, kaip kadaise Dievo Sūnus, kai jis buvo šioje Žemėje. Tai yra Tiesos Kryžius, švytintis jame gyvas, ir Balandis virš jo! Jie tampa matomi visiems tiems, kuriems suteikta malonė išvysti dvasinę tikrovę, kad paliudytų apie tai visiems žmonėms Žemėje; nes visose tautose bus tokių, kurie šį kartą galės „matyti“ – paskutinė Dievo malonė! – – –
Šių aukštų Šventosios Tiesos ženklų neįmanoma suklastoti. To neįstengia nė Liuciferis, kuris priverstas nuo jų bėgti, o juo labiau – žmogus. Todėl tas, kuris ketina stoti ir prieš šį Dievo liudijimą, nuo tos akimirkos stoja prieš patį Dievą kaip Dievo priešas. Tuo jis parodo, kad jis nėra Dievo tarnas ir juo nebuvo, nepaisant to, kuo iki šiol Žemėje apsimetė esąs.
Saugokitės, kad ir jūs nebūtumėte jų gretose!