Neįsipainiokite į pinkles, jūs, siekiantys pažinimo, bet tapkite regintys!
Pagal amžinąjį dėsnį jus slegia neatšaukiama atpirkimo prievolė, kurios niekada negalėsite suversti kitiems. Nuo to, ką užsikraunate sau savo mintimis, žodžiais ar darbais, negali išvaduoti niekas kitas, išskyrus jus pačius! Susimąstykite, juk kitaip dieviškasis Teisingumas tebūtų tuščias garsas, o kartu griuvėsiais virstų ir visa kita.
Jei tavyje blykstelėjo mintis, sulaikyk ją, neišsakyk tuojau pat, bet duok jai peno; nes sulaikoma tylomis ji tankėja ir įgauna jėgos, kaip garai veikiami priešslėgio.
Spaudimas ir sutankėjimas sukuria magnetinio veikimo savybę pagal dėsnį, kad visi stipresni dalykai traukia prie savęs silpnesnius. Dėl to tos pačios prigimties minčių formos yra iš visų pusių pritraukiamos, sulaikomos, vis labiau sustiprina savos, pradinės minties jėgą, bet tuo pačiu veikia taip, kad iš pradžių sukurta forma dėl svetimų formų prisijungimo yra nugludinama, pasikeičia ir įgauna vis besikeičiantį pavidalą, kol subręsta. Visa tai gerai jauti savyje, bet visuomet manai, esą tai tik tavo paties norėjimas. Tačiau nė viename dalyke tu nereiški vien tik savo paties norėjimo, visuomet kartu prisideda ir svetimas!
Ką sako tau šis vyksmas?
Pabuskite, žmonės, iš savo sunkaus miego! Suvokite nevertą naštą, kurią nešate, kuri neapsakomai sunkiai slegia milijonus žmonių. Nusimeskite ją! Argi ji verta, kad būtų nešama? Nė vienos vienintelės sekundės!
Kas joje slypi? Tušti pelai, kurie nuo Tiesos dvelksmo tuoj pat išsisklaido. Jūs veltui iššvaistėte laiką ir jėgas. Tad nutraukite tas grandines, kurios jus kausto prie žemės, išsilaisvinkite pagaliau!
Tarsi tamsus audros debesis tvyro virš žmonijos. Slogi atmosfera. Vangiai, slopaus spaudimo sąlygomis veikia pavienių žmonių gebėjimas justi. Itin įtempti tik nervai, kurie veikia kūno jausmingumą ir instinktus, dirbtinai sujaudrinti neteisingo auklėjimo, neteisingų nuostatų ir saviapgaulės klaidų.
Šiandienos žmogus šiuo atžvilgiu nėra normalus, jis turi liguistą, dešimteriopai padidintą lytinį instinktą, kuriam jis daugybe formų ir būdų siekia sukurti kultą, tapsiantį visos žmonijos pražūtimi.
Žmonės! Kai išmuš valanda, kada pagal dieviškąją valią Žemėje turės įvykti apsivalymas ir atskyrimas, atkreipkite dėmesį į Jums pažadėtuosius, iš dalies nežemiškus, ženklus danguje!
Tuomet nesileiskite suklaidinami tų žmonių ir bažnyčių, kurios jau seniai atsidavusios Antikristui. Liūdna, kad net bažnyčios iki šiol nežinojo, kur jos turėjo ieškoti to Antikristo, kuris juk jau taip seniai veikia tarp žmonių. Tereikėjo bent kiek būdrauti ir jos turėjo tai suprasti! Kas gi gali elgtis antikristiškiau nei tie, kurie anuomet kovojo prieš patį Kristų ir galiausiai Jį nužudė! Kas galėtų baisiau, o taip pat ir aiškiau pasireikšti kaip Kristaus priešai!
Įsižiūrėkime bent kartelį iš arčiau į visus tuos žmones, kurie šiandien ypač aktyviai ieško dvasinio pagalbininko, kurie vidujai pakiliai nusiteikę jo laukia. Jų nuomone, patys jie dvasiškai jau nuodugniai pasirengę jį atpažinti ir išgirsti jo Žodį!
Ramiai stebėdami išvysime didelį susiskaldymą. Kristaus misija, pavyzdžiui, daugybę žmonių paveikė ganėtinai keistai. Iš jos jie susidarė neteisingą vaizdą. To priežastis, kaip visuomet, buvo neteisingas savęs vertinimas, išpuikimas.
Ko jūs ieškote? Sakykite, ką reiškia tas nevaldomas veržimasis? It ūžesys jis sklinda per pasaulį ir knygų antplūdis užtvindo visas tautas. Mokslininkai rausiasi senuose raštuose, tyrinėja, laužo galvas iki dvasinio išsekimo. Pranašai staiga pasirodo, kad įspėtų, pažadėtų… iš visų pusių staiga, tarsi karštinėje, norima skleisti naują šviesą!
Šitaip visa tai dabar siaučia virš sujauktos žmonijos sielos – ne stiprina ir ne gaivina, bet svilina, sekina, siurbia paskutines jėgas, kurios jai, sudarkytajai, šioje dabarties tamsybėje dar buvo likusios.
Raištis nukrenta, ir tikėjimas tampa įsitikinimu. Tik įsitikinime glūdi išsilaisvinimas ir išsigelbėjimas!
Aš kalbu tik tiems, kurie rimtai ieško. Jie turi sugebėti ir norėti objektyviai tikrinti faktus! Religiniai fanatikai ir tuščių svajonių puoselėtojai telieka nuošalyje, nes jie Tiesai kenkia. O piktavaliai ir neobjektyvūs pačiuose šiuose žodžiuose ras sau nuosprendį.