Temos Archyvai: Tiesos šviesoje – I tomas

13. Pasaulis

Pasaulis! Vartodamas šį žodį žmogus dažnai ištaria jį nesusimąstydamas, nesusikurdamas vaizdinio apie tai, koks gi jo minimas pasaulis iš tiesų yra.

Tačiau daugelis, kurie tuo metu bando įsivaizduoti kažką konkretaus, dvasioje regi nesuskaičiuojamą daugybę įvairiausio dydžio ir sandaros kosminių kūnų, išsidėsčiusius saulių sistemomis ir skriejančių visatoje savo orbitomis. Jie žino, kad kuo tikslesni didelio nuotolio prietaisai sukuriami, tuo daugiau ir vis naujų kosminių kūnų galima išvysti. Vidutinis žmogus tuomet tenkinasi žodžiu „begalybė“ ir čia ir yra jo klaidingos sampratos, kylančios dėl neteisingo įsivaizdavimo, pradžia.

Skaityti toliau 13. Pasaulis

12. Pirmasis žingsnis

Leiskite mano Žodžiui tapti jumyse gyvu; juk vien tik tai gali suteikti jums naudą, kurios reikia, kad jūsų dvasia galėtų kilti į šviesias amžinųjų Dievo sodų aukštybes.

Nėra jokios naudos žinoti apie Žodį! Net jei visą mano Žinią sakinį po sakinio galėtumėte atkartoti iš atminties, siekdami pamokyti save ir savo artimus… iš to jokios naudos, jei pagal ją nesielgsite, nemąstysite vadovaudamiesi mano Žodžiu ir viso savo žemiškojo gyvenimo nesutvarkysite taip, kad gyventi pagal jį jums būtų savaime suprantama, nes tai įaugo į kūną ir kraują, to nebegalima nuo jūsų atskirti. Tik tuomet iš mano Žinios galėsite semtis amžinųjų vertybių, kurias ji savyje jums saugo.

Skaityti toliau 12. Pirmasis žingsnis

8. Kultas

Kultas turi būti formą įgavęs siekis: tai, kas žemiškai nesuvokiama, kokiu nors būdu padaryti prieinamą žemiškajam suvokimui.

Tai turi būti formą įgavęs siekis, tačiau, deja, taip dar nėra, kitaip daug kas turėjo įgauti visiškai kitas formas – jeigu šios būtų kilusios iš paties siekio. Teisingo kelio sąlyga yra ta, kad išorinės formos kiltų būtent besiverždamos iš pačių vidaus gelmių. Tačiau viskas, ką matome šiandien, yra protu paremta konstrukcija, ir tik po to į ją tenka sprausti pajautas. Taigi, taip einama atvirkštiniu keliu, kurį, žinoma, lygiai taip pat galima vadinti kreivu arba klaidingu keliu, kuris vidujai niekada negalės būti išties gyvas.

Skaityti toliau 8. Kultas

7. Kilimas

Neįsipainiokite į pinkles, jūs, siekiantys pažinimo, bet tapkite regintys!

Pagal amžinąjį dėsnį jus slegia neatšaukiama atpirkimo prievolė, kurios niekada negalėsite suversti kitiems. Nuo to, ką užsikraunate sau savo mintimis, žodžiais ar darbais, negali išvaduoti niekas kitas, išskyrus jus pačius! Susimąstykite, juk kitaip dieviškasis Teisingumas tebūtų tuščias garsas, o kartu griuvėsiais virstų ir visa kita.

Skaityti toliau 7. Kilimas

6. Tylėjimas

Jei tavyje blykstelėjo mintis, sulaikyk ją, neišsakyk tuojau pat, bet duok jai peno; nes sulaikoma tylomis ji tankėja ir įgauna jėgos, kaip garai veikiami priešslėgio.

Spaudimas ir sutankėjimas sukuria magnetinio veikimo savybę pagal dėsnį, kad visi stipresni dalykai traukia prie savęs silpnesnius. Dėl to tos pačios prigimties minčių formos yra iš visų pusių pritraukiamos, sulaikomos, vis labiau sustiprina savos, pradinės minties jėgą, bet tuo pačiu veikia taip, kad iš pradžių sukurta forma dėl svetimų formų prisijungimo yra nugludinama, pasikeičia ir įgauna vis besikeičiantį pavidalą, kol subręsta. Visa tai gerai jauti savyje, bet visuomet manai, esą tai tik tavo paties norėjimas. Tačiau nė viename dalyke tu nereiški vien tik savo paties norėjimo, visuomet kartu prisideda ir svetimas!

Ką sako tau šis vyksmas?

Skaityti toliau 6. Tylėjimas

5. Pabuskite!

Pabuskite, žmonės, iš savo sunkaus miego! Suvokite nevertą naštą, kurią nešate, kuri neapsakomai sunkiai slegia milijonus žmonių. Nusimeskite ją! Argi ji verta, kad būtų nešama? Nė vienos vienintelės sekundės!

Kas joje slypi? Tušti pelai, kurie nuo Tiesos dvelksmo tuoj pat išsisklaido. Jūs veltui iššvaistėte laiką ir jėgas. Tad nutraukite tas grandines, kurios jus kausto prie žemės, išsilaisvinkite pagaliau!

Skaityti toliau 5. Pabuskite!

4. Dorovingumas

Tarsi tamsus audros debesis tvyro virš žmonijos. Slogi atmosfera. Vangiai, slopaus spaudimo sąlygomis veikia pavienių žmonių gebėjimas justi. Itin įtempti tik nervai, kurie veikia kūno jausmingumą ir instinktus, dirbtinai sujaudrinti neteisingo auklėjimo, neteisingų nuostatų ir saviapgaulės klaidų.

Šiandienos žmogus šiuo atžvilgiu nėra normalus, jis turi liguistą, dešimteriopai padidintą lytinį instinktą, kuriam jis daugybe formų ir būdų siekia sukurti kultą, tapsiantį visos žmonijos pražūtimi.

Skaityti toliau 4. Dorovingumas

3. Antikristas

Žmonės! Kai išmuš valanda, kada pagal dieviškąją valią Žemėje turės įvykti apsivalymas ir atskyrimas, atkreipkite dėmesį į Jums pažadėtuosius, iš dalies nežemiškus, ženklus danguje!

Tuomet nesileiskite suklaidinami žmonių ir bažnyčių, kurios jau seniai atsidavusios Antikristui. Liūdna, kad net bažnyčios iki šiol nežinojo, kur jos turėjo ieškoti to Antikristo, kuris juk jau taip seniai veikia tarp žmonių. Tereikėjo bent kiek būdrauti ir jos turėjo tai suprasti! Kas gi gali elgtis antikristiškiau nei tie, kurie anuomet kovojo prieš patį Kristų ir galiausiai Jį nužudė! Kas galėtų baisiau, o taip pat ir aiškiau pasireikšti kaip Kristaus priešai!

Skaityti toliau 3. Antikristas

2. Pagalbininko šaukimasis

Įsižiūrėkime bent kartelį iš arčiau į visus tuos žmones, kurie šiandien ypač aktyviai ieško dvasinio pagalbininko, kurie vidujai pakiliai nusiteikę jo laukia. Jų nuomone, patys jie dvasiškai jau nuodugniai pasirengę jį atpažinti ir išgirsti jo Žodį!

Ramiai stebėdami išvysime didelį susiskaldymą. Kristaus misija, pavyzdžiui, daugybę žmonių paveikė ganėtinai keistai. Iš jos jie susidarė neteisingą vaizdą. To priežastis, kaip visuomet, buvo neteisingas savęs vertinimas, išpuikimas.

Skaityti toliau 2. Pagalbininko šaukimasis

1. Ko jūs ieškote?

Ko jūs ieškote? Sakykite, ką reiškia tas nevaldomas veržimasis? It ūžesys jis sklinda per pasaulį ir knygų antplūdis užtvindo visas tautas. Mokslininkai rausiasi senuose raštuose, tyrinėja, laužo galvas iki dvasinio išsekimo. Pranašai staiga pasirodo, kad įspėtų, pažadėtų… iš visų pusių staiga, tarsi karštinėje, norima skleisti naują šviesą!

Šitaip visa tai dabar siaučia virš sujauktos žmonijos sielos – ne stiprina ir ne gaivina, bet svilina, sekina, siurbia paskutines jėgas, kurios jai, sudarkytajai, šioje dabarties tamsybėje dar buvo likusios.

Skaityti toliau 1. Ko jūs ieškote?