Pasaulis! Vartodamas šį žodį žmogus dažnai ištaria jį nesusimąstydamas, nesusikurdamas vaizdinio apie tai, koks gi jo minimas pasaulis iš tiesų yra.
Tačiau daugelis, kurie tuo metu bando įsivaizduoti kažką konkretaus, dvasioje regi nesuskaičiuojamą daugybę įvairiausio dydžio ir sandaros kosminių kūnų, išsidėsčiusius saulių sistemomis ir skriejančių visatoje savo orbitomis. Jie žino, kad kuo tikslesni didelio nuotolio prietaisai sukuriami, tuo daugiau ir vis naujų kosminių kūnų galima išvysti. Vidutinis žmogus tuomet tenkinasi žodžiu „begalybė“ ir čia ir yra jo klaidingos sampratos, kylančios dėl neteisingo įsivaizdavimo, pradžia.