Leiskite mano Žodžiui tapti jumyse gyvu; juk vien tik tai gali suteikti jums tą naudą, kurios reikia, kad jūsų dvasia galėtų kilti į šviesias amžinųjų Dievo sodų aukštybes.
Nėra jokios naudos žinoti apie Žodį! Net jei visą mano Žinią sakinį po sakinio galėtumėte atkartoti iš atminties, siekdami pamokyti save ir savo artimus… iš to jokios naudos, jei pagal ją nesielgsite, nemąstysite vadovaudamiesi mano Žodžiu ir viso savo žemiškojo gyvenimo nesutvarkysite taip, kad gyventi pagal jį jums būtų savaime suprantama, nes tai įaugo į kūną ir kraują, to nebegalima nuo jūsų atskirti. Tik tuomet iš mano Žinios galėsite semtis amžinųjų vertybių, kurias ji savyje jums saugo.
Pagal jų darbus turite juos pažinti! Šie Kristaus žodžiai visiems mano Žinios skaitytojams galioja pirmiausiai! „Pagal jų darbus“ reiškia pagal tai, kaip jie veikia – taigi, pagal jų mąstymą, jų veiksmus žemiškos būties kasdienybėje! Veiksmai yra ir jūsų kalbėjimas, ne tik jūsų poelgiai; nes kalbėjimas yra poelgiai, kurių poveikį jūs iki šiol nepakankamai įvertindavote. Net ir mintys jau yra veiksmai.
Žmonės įpratę sakyti, kad mintys „nieko nekainuoja“. Taip jie leidžia suprasti, kad už mintis žemiškai jų negalima patraukti atsakomybėn, nes jos esti tame lygmenyje, kur žmogaus ranka nepasiekia.
Todėl jie dažnai itin lengvabūdiškai žaidžia mintimis, arba tiksliau pasakius, žaidžia mintyse. Deja, dažnai tai – labai pavojingas žaidimas, žmonėms lengvabūdiškai vaizduojantis, kad iš jo galima pasitraukti nenukentėjus.
Tačiau čia jie klysta; juk mintys taip pat yra grubiosios materijos dalis ir bet kokiu atveju jos čia ir turi būti atpirktos – tik tuomet dvasia, nutraukusi ryšį su žemiškuoju kūnu, bus pajėgi laisvai sklęsti aukštyn.
Todėl jau savo mintyse pastoviai stenkitės vibruoti vadovaudamiesi tuo, ką skelbia mano Žinia, kad norėtumėte vien to, kas kilnu, o nesileistumėte į gelmes, vaizduodamiesi, kad vis vien juk niekas negalės to išvysti ar išgirsti.
Mintys, žodžiai ir išorinis veiksmas – visa tai priklauso šios Kūrinijos Grubiosios materijos karalystei!
Mintys veikia subtilioje Grubiosios materijos sferoje, žodžiai – vidurinėje, o išoriniai veiksmai susiformuoja grubiausioje, taigi tankiausioje Grubiojoje materijoje. Šios trys jūsų veiklos rūšys yra grubiai materialaus pobūdžio!
Tačiau visų trijų formos glaudžiai tarpusavyje susijusios, jų poveikis persipina. Ką jums tai reiškia, kaip esmingai, dažnai lemtingai tai pasireiškia jūsų būties virsme iš pat pradžių nepajėgsite įvertinti.
Tai reiškia ne ką kita, o tik tai, kad ir mintis, toliau pagal savo pobūdį savaime veikdama, gali sustiprinti giminingus darinius viduriniojoje materijoje ir taip suteikti jiems stipresnę formą; atitinkamai šitaip juos stiprindama ir toliau veikdama, grubiausioje materijoje mintis gimsta kaip regima veikianti forma, nors jūs patys, atrodo, tiesiogiai tame nedalyvaujate.
Šis žinojimas sukrečia, vos tik suvoki, kokia lengvabūdiška ir atsaini yra Žemės žmonių mąstysena.
Šitaip jūs, patys to nežinodami, prisidedate prie vieno ar kito kurio nors žmogaus poelgio, vien dėl to, kad jis ką tik mano paaiškintu būdu gavo pastiprinimą, kuris pastūmėjo jį grubiausiame lygmenyje įgyvendinti kažką, kas iki tol jame snūduriavo, su kuo jis prieš tai žaisdavo tik mintyse.
Ir štai ne vienas Žemės žmogus labai dažnai nepritariamai žvelgia į kokį nors savo artimo poelgį, rūsčiai atmesdamas jį ir smerkdamas, nors prieš amžinuosius Dievo įstatymus yra taip pat už jį atsakingas! Ir tai gali būti visiškai svetimas jam žmogus, tai gali būti veiksmas, kurio pats jis grubiausioje materijoje niekada nebūtų atlikęs.
Bent kartą įsigilinkite į šiuos procesus ir tik tuomet iš tiesų suprasite, kodėl savo Žinioje jus šaukiu: „Laikykite savo minčių židinį švarų, taip kursite taiką ir būsite laimingi!“
Kai galiausiai pakankamai sustiprėsite savo pačių apsivalymo procese, Žemėje įvyks mažiau įvairiausių nusikaltimų, dėl kurių daugeliui tenka dalis kaltės, nors jie apie tai nežino.
Veiksmų, dėl kurių jums gali tekti dalis kaltės, laikas ir vieta neturi jokios reikšmės. Net jei tai nutiko priešingoje Žemės pusėje, toli nuo ten, kur esate jūs patys, tose vietovėse, kur niekada nebuvote įkėlę kojos ir apie kurių egzistavimą neturite nė menkiausio supratimo. Pastiprinimas, sukeliamas jūsų minčių žaidimų, įvyksta ten, kur randa giminingumo, nepriklausomai nuo nuotolio, tautos ar šalies.
Taip neapykantos ir pavydo mintys ilgainiui gali užgriūti pavienius žmones, grupes ar ištisas tautas ten, kur jos randa sau giminingų, priversdamos imtis veiksmų, kurie pasireiškiančiomis formomis gerokai skiriasi nuo tų, kurios iš pradžių gimė per jūsų minčių žaidimus.
Vyksmui besirutuliojant, visa tai gali pasireikšti taip, kaip junta vykdytojas veiksmo atlikimo metu. Taip galite būti prisidėję prie tokių veiksmų, kurių patys iš tiesų taip baisiai niekada nebuvote įsivaizdavę, o vis dėlto jie su jumis susiję ir dalis grįžtamojo poveikio turi apsunkinti jūsų dvasią, turi pakibti ant jos kaip svarmuo, šiai atisiskyrus nuo kūno.
Bet ir atvirkščiai, prie taikos ir žmonijos laimės galite prisidėti žymiai labiau – tyru, džiaugsmingu mąstymu galite dalyvauti darbuose, kurie per jus skleidžiasi visai nepažįstamų jums žmonių rankose.
Savaime suprantama, dėl to pas jus atgalios srūva palaima, o jūs nežinote, kodėl ji pas jus ateina.
Jei bent kartą galėtumėte išvysti, kaip kiekvienos atskiros jūsų puoselėjamos minties atveju per savaime veikiančius šios Kūrinijos dėsnius kaskart išsipildo nepalenkiamas švenčiausios Dievo Valios Teisingumas, iš visų jėgų siektumėte išlaikyti savo mintis tyras!
Tik tuomet jūs taptumėte tokiais žmonėmis, kuriuos Kūrėjas savo kūrinyje maloningai nori vesti į pažinimą, dovanojantį jiems amžinybę ir leidžiantį Kūrinijoje tapti pagalbininkais, kurie verti priimti aukštas malones, skirtas žmogaus dvasiai tam, kad transformavusi ji jas džiugiai ir su dėkingumu perduotų, leisdama šioms malonėms pasiekti tas būtybes, kurios jas pajėgios priimti tik šitaip transformuotas per žmogų. Šiandien šios būtybės, galėjusios gimti geresnės ir tyriau vibruojančios žmonijos laikais, dėl žmogaus dvasios nuopolio nuo tų malonių tebėra nusikalstamai atskirtos.
Tačiau tuomet iš mano Žinios Žemėje dar tik vieną sakinį būtumėte įliepsninę taip, kad jis jums taptų gyvas!
Jis jums sunkiausias, po jo visa kita tampa daug lengviau; vien jį išpildžius, jums prieš akis neišvengiamai iškils stebuklas po stebuklo – žemiškai jums regimi, apčiuopiami. —
Kai save pergalėsite ir tai pasieksite, kelyje ir vėl slypės pavojus, kylantis iš iškreipto žmogaus mąstymo: čia atpažinsite galią, kurią pernelyg trokšite įsprausti į tam tikras konkrečias formas, kad ji tarnautų vienam ar kitam specifiniam tikslui, kurį sudaro jūsų pačių norai!
Jau šiandien noriu jus dėl to įspėti, nes šis pavojus gali jus pasiglemžti, per jį pražūtumėte, nors jau buvote įžengę į teisingą kelią.
Saugokitės: nemėginkite to minčių tyrumo pasiekti konvulsiškai besigrumdami; juk šitaip jau įspraustumėte jį į tam tikras vėžes ir jūsų pastangos būtų akių dūmimas, jis liktų išgautas dirbtinai ir niekada negalėtų padaryti tokio didelio poveikio, kokį turėtų. Jūsų pastangos pakenktų, užuot buvusios naudingos, nes čia trūktų laisvos pajautos tikrumo. Tai ir vėl būtų iš proto kylančio norėjimo veikimas, bet ne jūsų dvasios darbas! Dėl to jus įspėju.
Atminkite mano Žinios Žodį, sakantį jums, kad tikroji didybė gali slypėti tik paprastume, nes tikroji didybė yra paprasta! Tą paprastumą, apie kurį čia kalbu, turbūt galėsite geriau suprasti, jei jį pakeisite pereinamąja žmogiškai žemiška neįmantrumo sąvoka. Ji, galbūt, labiau atitinka jūsų gebėjimą suprasti, tad užčiuopsite esmę.
Norėjimu minčių plotmėje negalite savo mintims suteikti to tyrumo, kurį turiu omenyje, veikiau iš jūsų pajautos neįmantriai ir be suvaržymų jumyse turi kilti tyras norėjimas, neįspraustas į žodį, kuris leidžia kilti tik ribotai sąvokai. Šitaip neturi būti; tik visaapimantis gėrio siekis, galintis apgaubti jūsų minčių gimimą, persmelkiantis jas dar prieš joms įgyjant formą, yra tas tikrasis dalykas, kurio jums reikia.
Tai nėra sunku, net daug lengviau už kitus mėginimus, vos tik leisite įsivyrauti neįmantrumui, neleisiančiam kilti proto puikybei dėl savo paties sugebėjimų ir jėgos. Išsilaisvinkite nuo bet kokių minčių ir leiskite jumyse laisvai skleistis kilnumo, gėrio siekiui – tuomet turėsite tokį pagrindą mąstymui, kuris kyla iš jūsų dvasios norėjimo, o tai, kas gims iš jo, ramiai galėsite perduoti apdoroti protui, kad šis įgyvendintų tai tankiausioje grubiojoje materijoje. Iš to niekada negalės susiformuoti tai, kas neteisinga.
Nusimeskite minčių keliamą kančią, pasitikėkite savo dvasia, kuri tikrai puikiai prasiskins sau kelią, jei tik patys jo neužtversite. Tapti laisviems dvasioje reiškia ne ką kitą kaip tik leisti esančiai jumyse dvasiai eiti savo keliu! Tuomet ji negalės nieko kito, kaip tik žengti aukštybių link; juk ten ją tikrų tikriausiai trauks jos prigimtis. Iki šiol ją sulaikėte, ji nebegalėjo skleistis, taip jūs trukdėte jai sklęsti aukštyn, surišote jai sparnus.
Pagrindas naujai žmonijai formuoti, kurio jūs negalite ir neturite teisės apeiti, glūdi viename sakinyje: „Laikykite savo minčių židinį švarų!“
Būtent nuo to žmogus privalo pradėti! Tai jo pirmasis uždavinys, kuris padarys jį tuo, kuo jis privalo tapti. Padarys pavyzdžiu visiems, kurie siekia Šviesos ir Tiesos, kurie su dėkingumu nori tarnauti Kūrėjui visu savo buvimu. Tam, kuris tai išpildo, nebereikia kitų nurodymų. Jis yra toks, koks turi būti ir dėl to jį pasieks visa ta pagalba, kuri laukia jo Kūrinijoje ir kuri be perstojo ves jį aukštyn.